pluta

plutà sf. (2) K, Brt, Jrb, Pin, Erž, Krš, Als, Ms, Slnt, (4) OG230, Km, Ut, Glv, Krs, Ob 1. SD339, Q4l6, R kietasis apkepęs duonos paviršius: Duona sudžiūvus, plutà storiausia Rš. Labai sudegus plutà Nmč. Plutà negardi Lnt. Plutõs jau neinkandu Šlčn. Primerkė duonos plùtų viralan ir pavalgė Krns. Plùtoms šera Krkl. Jei duonos plutà atšoka, iš tų namų skirsis kas (priet.) Žal. Pluta apatinė sakepė, viršutinė atkepė, atšoko B. Tankiai vos plutàs sausas į vėdarą kišam K.Donel. Taip viens, kaip kits, neverts, kad plùtą nukąstų K.Donel. Batų siūti nebgalėsiu, duonos plùtos nebturėsiu JD356. Plùtos pagraužęs dirba NdŽ. Daug plutų̃ padarė valgydamas (minkštimą išvalgęs plutas paliko) Dglš. Apsičiupinėjęs kišenius, rado plutukę duonos BsPIII281(Mrj). Jis ... pluteles duonos alba truputėlius, nuog stalo puolančius, nepavelė Lazarui duoti BPII97. ^ Okupantai viską išvežė, atėmė paskutinę duonos plutẽlę (visą maistą) Jnš. Visur duona su plutà Gž, Lp, Pnd. Ten taip gerai, kad pyragas, ir tas be plutos Vdk. Vaikų kai pupų, o duonos nei plùtos Sch101(B). Buta kaip dvaras, duonos nė plutos Dr. Duoną pažinsi iš plutos, žmogų iš kalbos KrvP(Mrk). Po darbo ir duonos pluta gardi LTR(Vl). Pluta atšokusi nebeprilips Btg. A tu palaikysi šunų gurbe duonos plùtą! Lkv. Kožna pluta kieta kramtyti LTR(Vdk). Geriau savo krašte duonos plutelė, nekaip svetimam saldus pyragas KrvP(Mrk). Pietų? – An plutẽlių kietų! (juok.) Slv. Bliūds prūde, plutà bliūde plūduruoja (greitakalbė) J. Šunie, šunie, te plùtą (sakoma žmogui, kuris daug pliauškia) Plv. Po pluta šunį pavytum (sakoma apie atšokusią duoną) Rs. Alus be putų, duona be plutų, graži merga be vainiko (marios, žemė, saulė) Lš. 2. šiaip ko nors sustingęs, kietas viršus: Lašinių pluta B. Pluta lašinių B332. Paskui Žemės rutulys ėmė vėsti, ir jo paviršiuje pradėjo formuotis kieta pluta sp. Geologija nagrinėja Žemės plutą rš. Kieta pluta žemės, spindulius pajutus, atšyla J.Bil. Sniego ir ledo pluta mažne dar par mastą Žem. Ledaus plutà kieta Sg. Ant vandens kas rytą ledinė plutikė stingsta J.Jabl. Kad apskardas apskrabina žemę, plutà atsiranda ant žemės J. Lyja lyja, ale plùtą ir traukia (šąla) Slm. Žirniai nebeišsikals iš po kietos molinės plutos An. Žaizdos plutẽlė DŽ. | Arklys visas plutõm aplipęs (apskretęs mėšlu), nor apšukuok Dbk. Stiklas apsitraukia plutà (apskrenta) KI80. Ant balos užsidėjusi žalia plutà (maurai) Upt. Mauro plutà NdŽ. ^ Tai vyras – kai kugelis be plùtos Skr. Velnio plutà, ne merga Krš. ║ greimas: Dabar jau nebe taip greit atauš pienelis, užsidėjo plutà Trgn. | Ką tu te valgysi ataušusius barščius – ir plutà storiausia užsidėjo (sustingo riebalai) Trgn.

◊ į plùtą gáuti Grd būti mušamam: Sėdėk, nekiškis, o gáusi į plùtą! Up. Į plùtą gávau du ypu Kltn.

į plùtą mèsti mušti: Mẽta į plùtą [pačiai] prisigėręs Grd.